Atoki gamta, kvapą gniaužiantys statūs ir uolėti krantai, gausios ir itin triukšmingos jūrinių paukščių kolonijos. Taip būtų galima apibūdinti Šetlando salas - salyną Britų salose, kurių artimiausi kaimynai – norvegai už 300 km.

Lengvai pasiekiamas, nors ir ne itin gausias,  jūrinių paukščių kolonijas galima išvysti jau už poros kilometrų nuo Sumburgh oro uosto esančiame gamtos draustinyje. Labiausiai išsiskiriantys ir bene charizmatiškiausi yra mormonai (Atlantic Puffin).

Sumburgh Head uolingose pakrantėse taip pat peri laibasnapiai narūnėliai, tripirščiai kirai, alkos, šiauriniai fulmarai, kirai.

Šetlando salyną sudaro virš 100 salų, didžioji dalis negyvenamų. Sostinė Lervikas įsikūręs Mainland saloje. Šetlando salose gyvena 23 210 žmonių, tuo tarpu peri virš 100 000 porų paukščių.

Iš Grutness gyvenvietės, įsikūrusios netoli Sunburgh, plaukėme į Fair salą (Fair Isle). Tai puiki vieta paukščių, o ypač mormonų fotografijai. Salą galima pasiekti keltu dvylikai žmonių arba aštuonviečiu lėktuvu. Jei kankina jūros liga, patartume rinktis skrydį, nes 2,5 val kelionė keltu pavirsta amžinybe. 
Fair sala tik 3 km pločio ir 5 km ilgio. Gyvena joje apie 60  žmonių. Mažiausiai vėjuotą liepos mėnesį saulė čia vidutiniškai džiugina 136 valandas; kaip kontrastas gruody – 20.6 valandas. Dėl šiltosios Golfo srovės čia temperatūra retai nukrenta žemiau nulio.

Pagrindinės mormonų kolonijos įsikūrusios šiaurinėje Fair salos dalyje. Pirmieji mormonai į  krantą grįžta pavasarį ir skuba ruošti perimvietes - urvus, kurių ilgis paprastai siekia 70-110 cm.

Jie snape, kuris beje didėja su amžiumi, neša reikalingas medžiagas lizdui. 

Atsiveda mormonai vieną mažylį ir maitina jį 5-8 kartus per dieną. 

Sutvirtėję jaunikliai lizdą palieka naktį dar nemokėdami skraidyti. Eidami, bėgdami bei plakdami sparnais jie vieni, be tėvų pagalbos, pasiekia vandenį. Į krantą parskris tik po 2-3 metų.

Suaugę paukščiai rugpjūtį taip pat grįžta į vandenyną, kur pavieniui gyvens visą žiemą. Kolonija lieka tuščia iki kito pavasario.

Mormonai greiti paukščiai, tad nufotografuoti juos skrydyje yra tam tikras iššūkis. 

---

Į jau beveik šimtą metų negyvenamą Noss salą keltu iš Lerwick kėlėmės fotografuoti kito įspūdingo jūrinio paukščio - Šiaurinio padūkėlio (Northern Gannet). 

Čia šių paukščių populiacija siekia 10 000 porų. Įdomu paminėti, kad kovo – rugsėjo mėnesiais Didžiojoje Britanijoje peri apie 70 proc. viso pasaulio Šiaurinių padūkėlių populiacijos. 

Stačios ir iki 180 metrų iškilusios Noss uolos baltuoja nuo Šiaurinių padūkėlių gausos, o šių paukščių skleidžiamas garsas ir kvapas pasiekia už keliasdešimt metrų. 

Šiauriniai padūkėliai peri kolonijomis, labai arti vienas kito. 

Šie kaimynai deja visiškai nenusiteikę draugiškai ir geranoriškai. Į mažiausią neatsargų teritorijos pažeidimą visada reaguojama itin agresyviai - pasitaiko ir sužalojimų, ir žūties (paprastai jauniklių) atvejų. 

Perėjimo sezonui pasibaigus, jaunikliams sustiprėjus ir priaugus apie 4 kilogramus svorio, suaugę Šiauriniai padūkėliai vėl grįžta į vandenyną. Jaunieji, nusileidę į vandenį, negali paskristi dėl per didelės kūno masės. Po 2-3 savaičių netekę svorio, jie išskrenda į pietus. 

Noss saloje taip pat pamatysite laibasnapius narūnėlius, tripirščius kirus, alkas, šiaurinius fulmarus bei mormonus.

Pakrantėse bėgioja jūriniai kirlikai,  saulėje šildosi gagos, ant žemesnių uolų nutupia raudonburnės taistės.

Pelkėtuose laukuose tenka spartinti žingsnį nuo virš galvų zujančių didžiųjų plėšikų. 

dirvinius sėjikus bei kt. paukščius.Noss saloje galima būti tik iki 5 valandos vakaro, tad persikėlus į Bresey (Bressay), verta pasivaikščioti aplinkinėse pievose. Čia galima stebėti Šetlando karetaites, juodakrūčius bėgikus, kūltupius, geltonsnapius čivylius, pievinius kalviukus, jūrines šarkas, 

Mažuose ežerėliuose pastebimas retas ir vienas mėgstamiausių mūsų paukščių – rudakaklis naras.

---

Hermaness gamtos draustinis Unst saloje – viena išskirtiniausia Šetlando salų vietų.

Čia uolos alsuoja nuo šiaurinių padūkėlių, alkų, tripirščių kirų, kuoduotuojų kormoranų gausos, pakrantėse juokingai krypuoja mormonai pilnais snapais mažų žuvyčių.

 

 

Didieji plėšikai ir čia pasitinka nuklydus į pelkėtus viržių laukus. Hermaness draustinyje peri trečia pagal dydį pasaulyje šių paukščių kolonija. 

Į pietus nuo Unst esanti Fetlar sala pasižymi apvaliasnapių plaukikų gausa - net 90 proc. Didžiosios Britanijos populiacijos. Tai nebaikštus, pakrantes mėgstantis paukštis.

---

Lankydamiesi šiaurinėje Šetlando salų dalyje didžiausią dėmesį skyrėme ūdrų fotografijai. Šetlanduose suskaičiuojama apie 1000 šių gyvūnų. Skirtingai nuo daugumos ūdrų, kurios aktyvios būna naktį, Šetlando ūdros matomos šviesiuoju periodu, visgi dieną jos nėra aktyvios. 

Ūdras fotografavome rytais iki 10-11 val. bei vakarais nuo 5-6 val. Nuo to, kada prasideda potvyniai ir atoslūgiai, priklausydavo ir mūsų fotografavimo laikas. Ūdros nepasižymi geru matomumu, tačiau labai reaguoja į bet kokį judesį ar netikėtą, aukštą, iš aplinkos išsiskiriantį siluetą. Jų uoslė itin jautri, tad artindavomės taip, kad vėjas mums pūstų į veidą arba nuo vandens.

Teko stebėti ūdros patiną ir dvi pateles su mažyliais. Daugiausia laiko praleidome fotografuodami ūdrą mamą su vienu mažyliu.

Patinas nesirūpina ūdriukų auginimu ir visą priežiūrą palieka patelei. Ūgtelėję mažyliai maitinami įvairia žuvimi, krabais.

Ūdriukai augdami išmoksta žvejybos subtilybių, sužino vietas, gausias žuvies ir svarbiausia įgunda, kaip prižiūrėti kailį. Nuo mamos atsiskiria būdami vienerių metų.

Šetlando salų bioįvairovė ir neišdylantis laisvės pojūtis traukia grįžti į šį nuošalų, vėjo neapleidžiamą, bet mielą gamtos kampelį.